Pasiūlymai
Atpigo Ritė Akara MAGISTA FEEDER MF 5000 Žvejybinės ritės
21.05 € 27.59 € / 1 vnt

Atpigo Spiningas Teleskopinis AKARA Discover MF TX-20 2,20m Spiningai

Atpigo Žvejybos rinkinys Junior Enero Meškerykočiai
19.07 € 23.41 € / 1 vnt

Atpigo Dugninė meškerė Akara Excellence Feeder 4.20m 90-120-150g Dugninės meškerės

Atpigo Teleskopinė meškerė Fish2Fish Rapid Long 5m Teleskopinės meškerės

RITĖ AKARA VIPER 500 4BB Žvejybinės ritės
21.18 € / 1 vnt

Populiariausios prekės
Atpigo Meškerė Telesk. LINE WINDER NEW HUNTER 6M 10-30G B/K Teleskopinės meškerės

Atpigo Ritė inercinė AKARA P-999 Žvejybinės ritės
10.61 € 13.01 € / 1 vnt

Atpigo Fluorokarboninis valas AKARA FX 0.29mm 100m Žvejybiniai valai

Atpigo Žvejybinė palapinė AT 180x2 180x360x205 Žiemos žūklės palapinės
290.00 € 338.46 € / 1 vnt

Atpigo Meškerė Telesk. LINE WINDER NEW HUNTER 5M 10-30G B/K Teleskopinės meškerės

Vobleris AKARA Best Minnow 100SP 15g A207 Dirbtiniai masalai žuvims

Ritė inercinė P-901 Žvejybinės ritės
8.92 € / 1 vnt

Krepšys ledo grąžtui 130 mm Žvejybinės dėžės, krepšiai

Žvejybos prekės 

Žvejybos prekės, tai žvejybinės ritės, meškerykočiai, dirbtiniai masalai žuvims, žvejybiniai valai, svoriai, galvakabliai, plūdės, žvejybiniai jaukai, pašarai, žvejybiniai kabliukai, žvejybinės šeryklėlės, žvejybiniai signalizatoriai, žvejybinės dėžės, krepšiai, žvejo įrankiai, apranga ir avalynė žvejybai, žieminės žvejybos įrankiai, pavadėliai ir kitos smulkmenos.

Žvejybinės ritės yra skirstomos į ritės su stabdžiu, multiplikatorinės ritės, karpinės ritės, jūrinės ritės ir kita.

Žvejybinė ritė, tai toks žūklės įrankis, kuris yra skirtas užmesti ir suvynioti valui su žuvims skirtu masalu. Žvejybinė ritė tvirtinama prie meškerės koto.

Žvejybinės ritės korpusas gali būti gaminamas iš grafito arba metalų lydinio. Dažniausiai pagrindinės žvejybinės ritės dalys yra centrinė ašis, dantračiai, valo būgnelis, priekinė arba galinė momentinė stabdžių sistema, rankenėlė bei valo lankelis. Taip pat labai svarbūs ritės komponentai yra guoliai. Jų kiekis gali svyruoti nuo 1 iki 12 ar daugiau. Ritės patvarumas priklauso nuo dantračių sistemos ilgaamžiškumo, kokybiškų guolių skaičiaus, vartojimo būdo bei gamintojo kokybės.

Tipai žvejybinių ričių gali būti inercinės, neinercinės, multiplikatorinės ir kita. Lietuvoje labiausiai yra paplitusios neinercinės ritės.

Žvejybinės ritės rūšys gali būti: spininginės, tolimo užmetimo, jūrinės, muselinės ir kita.

Meškerykočiai apima spiningą, plūdines meškeres, dugnines meškeres, karpines meškeres, teleskopines meškeres, jūrines meškeres ir kita.

Spiningas gali būti mėgėjiška arba sportinė žūklė. Dažniausiai spiningaujama žvejyboje su dirbtiniu masalu (tai gali būti blizgės, sukriukės, guminukai ir kita). Dirbtinį masalą galima pritaikyti ir naudoti ir kitiems žūklės būdams. Meškerės ilgis gali būti nuo 1,5 iki 3-4 metrų ilgio. Gali būti ir specializuoti spiningai, skirti tam tikriems masalams mėtyti.

Pagal užmetimo svorį spiningai gali būti klasifikuojami į: lengviausią klasę (labai lengvas spiningavimas), lengvą klasę (lengvas), vidutinę klasę (vidutinis), sunkiąją klasę (sunkus).

Žvejyba plūdine meškere atviruose vandenyse prasideda pavasarį, vos ledams nutirpus ir dar nepraskaidrėjus vandeniui. Žvejojama ežeruose bei upėse nuo kranto, ar iš valčių, užtvankose, užtakiuose, daubose, prie tiltų, tvenkiniuose ir kitur.

Plūdinei meškerei labai svarbu yra, kad visos dalys tiek valas, tiek meškerykotis, plūdė ar kabliukas būtų tarpusavyje suderinti.

Taigi plūdinės meškerės meškerykotis turi būti sąlyginai lengvas, nes kitu atveju gali pavargti ranka ir vietoj žvejybos malonumo bei poilsio teliks tik nuovargis ir pats gaudymas nebebus toks intensyvus.

Plūdinei meškerei naudojamas dažniausiai 0,1 – 0,25 mm storio valas, kuriuo galima ištraukti nemažą žuvį. Tačiau būna, kad ir meškerykotis būna sunkesnis bei ilgesnis, ir valas storesnis – iki 0,4 mm, tai daroma specialiai stambių žuvų (karšių, lydekų, laukinių karpių ir kt.) gaudymui.

Plūdinė žvejyba, tai daug žmonių mėgstamas ir paprastas žvejybos būdas, nes nereikalauja labai daug pastangų norint pagauti žuvį. Tiesiog reikia stebėti iš vandens savo plūdę ir viskas.

Taigi žvejojant reikia turėti meškerę, ritę, valą, pašarą, kvapų, masalą, kabliuką, suktuką, plūdę, pavadėlį ir kita.

Kad plūdinė meškerė būtų patogi reikėtų imti lengvą meškerykotį. Šiomis meškerėmis dažniausiai žvejojama 1-3 m. gylyje, o kartais ir giliau. Norint, kad masalas greičiau pasiektų dugną ir jo begrimztančio nenumautų smulkios žuvytės, bei kad plūdė stovėtų - ant pavadėlio tvirtinami svareliai. Svareliai dažniausiai naudojami šratelio pavidalo. Pradžių per 5 - 15 cm nuo kabliuko pritvirtinamas mažiausias svarelis, o toliau - didesni: vienas nuo kito per 15 - 20 cm.

Kokią plūdę pasirinksite priklauso nuo to kur žadate žvejoti ar tekančiame vandenyje ar kitokiame vandenyje ir kita.

Dugnine meškere dažniausiai yra gaudoma rudenį, pavasarį ir vasarą. Vasaros metu žvejyba dugnine yra ne tokia sėkminga ir dažniausiai yra gaudoma naktį.

Gali būti žvejoja 2-4 dugninėmis meškerėmis vienu metu.

Turint dugninę meškerę žuvis galite gaudyti nuo dugno. Dugninė meškerė neturi plūdės, kuri žvejui parodo, kada žuvis užkimba. Kad žuvis užkibo rodo valo įsitempimas. Tačiau yra ir kitokių signalizatorių, kurie palengvina pastebėti kibimo momentą.

Renkantis meškerę reikėtų atkreipti dėmesį į jos visumą, o ne atskirus jos elementus. 

Taigi renkantis dugninį meškerykotį reikėtų atkreipti dėmesį į jo stiprumą. Dugninės meškerės valas turėtų būti storesnis, kabliukai vienas ar keli su ilgesniais koteliais. Ant 10 cm ilgio pavadėlio apie 35 – 40 cm nuo kabliuko pririšamas svarelis, kurio svoris priklauso nuo srovės stiprumo. Kuo stipresnė srovė, tuo sunkesnis turi būti svarelis. Jeigu žvejojate upėje, tai reikėtų naudotis cilindro, kūgio, piramidės ar kitokių formų svorelius. Na, o žuvis gaudant ežeruose yra naudojamas slankiojantis slyvos formos svarelis. Kad svarelis, užmetant meškerę, nenuslinktų iki pat kabliuko, ant valo vienas šratelis pritvirtinamas per 20 cm nuo kabliuko, o kitas – ne arčiau 40 cm. Tame tarpe šis svarelis ir slankioja.

Jeigu žvejojate vakare ar naktį, tai galite pritaisyti varpelį ar kokį kitą signalizatorių, kad greičiau išgirstumėte kibimo momentą. Gaudant dugnine nuo kranto reikalingi ir meškerės laikikliai.

Teleskopinės meškerės gali neturėti ritės. Šiuolaikinės technologijos leidžia pagaminti kuo lengviausias teleskopines meškeres, kurių ilgis siekia net iki keliolikos metrų. Pradedančiajam nereikėtų skubėti ir pirkti pačios ilgiausios meškerės.

Vidutinės klasės teleskopinės meškerės gali būti pagamintos iš aukščiausios rūšies anglies pluošto ir sutvirtintos pynimais iš viršaus, kas leidžia ištraukti įspūdingų dydžių žuvis jų nesulaužant.

Teleskopinės meškerės žvejų tarpe yra mėgstamos, nes galima labai lengvai ir greitai jas surinkti, taip pat yra tikslus ir greitas užmetimas į vieną ir tą patį jaukinamą tašką, taip pat patogus pravedimas upėje arba maloni žvejyba stovinčiame vandenyje, kadangi esant labai lengviems įrankiams nepavargsta ranka ir kita.

Pagrindinis valas naudojamas 0,12 – 0,14 mm. Pavadėliai - 0,08 – 0,10 mm. Pavadėlių ilgis dažniausiai - 20-50 cm. Plūdelės naudojamos kuo įvairiausios formos, priklausomai kur ruošiamės žvejoti – upėje, ežere ar kanale.

Tačiau teleskopinės meškerės yra puikios elektros srovės laidininkės ir labai pažeidžiamos esant minusinei temperatūrai.

Su tokiomis meškerėmis nedideliuose upeliuose ar vidutinio dydžio upėse galite sėkmingai gaudyti šapalus, strepečius, kuojas ir kitas žuvis.

Dirbtiniai masalai žuvims gali būti blizgės, guminukai, vobleriai ir kita.

Blizgė – tai dirbtinis metalinis masalas, kuris yra skirtas mėgėjiškai ir sportinei žūklei. Gaminamas dažniausiai yra iš įvairių metalų – vario, plieno arba jų lydinių. Na, o jūrinėje žūklėje yra naudojamos sunkios blizgės – pilkeriai.

Blizgės veikimas pagrįstas jos korpuso išlenkimu, nuo kurio priklauso vibracijos stiprumas vandenyje. Paprastai blizgės priekyje įmontuojamas žiedelis jungiantis su pagrindiniu valu, o gale trišakis kablys. Blizgė laikoma vienu populiariausiu masalu plėšrūnų žvejyboje, nes dėl savo universalumo tinka žvejoti tiek upėse, tiek ežeruose ir net jūroje. Labiausiai tinkama ir salačių žūklėje, o taip pat naudojama gaudant lašišas.

Guminukai dažniausiai yra gaminami iš silikono. Su šiais guminukais neįsivaizduojama žūklė gaudant plėšrias žuvis ir kai kurias kitas žuvis. Guminukai traukiami imituoja besimaitinančią, palėgusią, nuo plėšrūnų sprunkančių ir kitaip juos provokuojančių žuvų judesius. Guminius masalus velkiautojai vadina sezoniniais. Jais plėšrūnės žuvys yra gaudamos prieš užšąlant telkiniams. Tačiau velkiauti jais galima ir visą sezoną.

Renkantis voblerius, reikia atsižvelgti į tai, kokia gelmė vandens telkinyje, kuriame spininguosite, ir į kokią gelmę reikės panardinti masalą. Vobleriai su statesniais liežuvėliais paprastai labiau tinkami spininguoti upėse, o su nuožulnesniais – ežeruose ir tvenkiniuose. Vobleriai yra populiariausias ir dažniausiai naudojamas masalas. Seklesniuose ežeruose velkiautojai žvejoja plaukiančiais vobleriais. Tačiau gilesniuose ežeruose naudojami ir skęstantys.

Kuo didesnį triukšmą ir garsą masalas skleidžia tuo didesnė tikimybė, kad žuvis susidomės masalu.

Žvejybinis valas, tai dirbtinis siūlas, kuri kabliuką, blizgę ar kitą panašų komponentą sieja su meškerykočiu arba žvejybine rite.

Šiuolaikiniai valai yra itin ploni ir atlaiko dideles apkrovas. Paprastai Europoje valo storis matuojamas milimetrais, o ilgis metrais, tačiau tai priklauso nuo gamintojo pateikiamų standartų ir gali svyruoti nuo 0,01 iki 0,80 milimetro storio bei nuo 20 iki 5000 metrų ilgio. Taip pat gaminami plaukiantys arba skęstantys valai.

Žvejybinio valo tipai gali būti monofilamentinis, pintas ir muselinis. Monofilomentinis valas, tai vienos gijos tįstantis valas. Pintas, tai keleto supintų gijų netįstantis valas. Meselinis, tai panašus į paprastą storą siūlą.

Žvejybinis valas yra naudojamas pagal gamintojo jam suteikiamą specifikaciją, pavyzdžiui žvejoti upėse, jūroje įvairias žuvis.

Perkant žvejybinį valą reikia kreipti dėmesį į gamintojo nurodomas charakteristikas. Taip pat valas turėtų būti nematomas žuviai, bet lengvai įžiūrimas meškeriotojui. Jis turi būti glotnus ir lygus per visą ilgį, taip pat stiprus ir tvirtas mazgų surišimo vietose, nebijoti trinties. Kokybiškas valas nebus pigus. Taip pat prieš perkant valą būtina gerai jį apžiūrėti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip valas yra suvyniotas, patikrinti jo paviršių, taip pat palyginti su kitos firmos tokio paties skersmens valu.

Žvejybinį valą reikėtų keisti tada, kai atsiranda valo paviršiaus šerpetojimai ar pasikeičia valo spalva. Kartais žvejojant gali atsitikti taip, kad valo paviršius žvejojant yra pažeidžiamas, tada užtenka pakeisti ar tik nukirpti tam tikrą valo atkarpą ir galite naudotis toliau. Žvejojant dažnai geras valas tinkamai tarnauja vieną sezoną. Po žvejybos būtų gerai valą išdžiovinti ir iki kitos žūklės laikyti sausoje vietoje. Taip pat valą kenkia UV spinduliai, todėl jį reikėtų laikyti taip, kad jo nepasiektų saulės spinduliai.

Galvakablį sudaro šrato formos švininis svarelis, į kurį yra įlietas specialios konstrukcijos kabliukas. Galvakablius galite rinktis iš skirtingų gamintojų, kainų, spalvų, išmatavimų, formų ir kita.

Masalas yra užveriamas ant galvakablio. Kai masalas užmetamas, priekyje guminuko esantis svarelis tempia jį gelmėn, na, o masalas ima viksnoti uodega, vinguriuoti, žodžiu, išdarinėti įvairiausius piruetus, kurie užprogramuoti jo konstrukcijoje. Ir taip yra priviliojama žuvis.

Guminukas gelmėje elgiasi teisingai tik tuo atveju, jei guminuko dydis ir proporcijos, o taip pat ir svoris atitinka galvakablio svorį. Kitaip sakant susibalansuoja tarpusavyje.

Kad būtų lengviau ir patogiau žvejoti rinkitės tokius galvakablius, kurie užkabina mažiau žolių (turi apsaugą), ryškesnių spalvų, nes žuvis labiau domina ir kita.

Plūdė tai yra žūklės instrumentas, naudojamas meškeriojant, padeda žvejui pastebėti kibimo momentą. Plūdė yra gaminam iš lengvos, vandenyje neskęstančios medžiagos ir yra vertikalios formos. Plūdės viršutinė dalis paprastai būna ryškių spalvų, kad būtų lengviau pastebima vandenyje, o apatinė dalis ne tokia ryški, kad nebaidytų žuvų. Plūdė tvirtinama ant valo ir tuo pačiu reguliuoja gylį, kuriame plaukioja masalas. Kai žuvis užkimba, tai plūdė panyra ir tada yra ženklas žvejui pradėti traukti žuvį.

Plūdės žvejyboje yra taip pat labai svarbi. Pagrindinės plūdės savybės yra keliamoji galia ir jautrumas. Plūdė susideda iš kelių dalių – antenos, korpuso, kilio ir žiedelio. Plūdės stabilumą įtakoja medžiagos iš kurios yra gaminamos plūdės, plūdės forma, jautrumas, stabilumas ir kita.

Plūdės korpusas yra gaminamas iš lengvų, tačiau pakankamai kietų medžiagų. Dažniausiai yra gaminama iš putų polistirolo ir balzos, dar kartais gali būti naudojama „jūros puta“. Putų polistirolas apdorojimui pasiduoda žymiai lengviau, bet jis turi savyje daug porų , todėl reikalauja didesnio apdirbimo. Jis žymiai geriau pasiduoda nitrodažų dengimui bei lakavimui, tačiau irgi prieš tai reikėtų pasidomėti jų sudėtimi. Balzayra Pietų Amerikos medis, kurio medienos tankumas yra labai mažas. Tačiau balza yra ta medžiaga, kurią apdoroti yra lengviausia, tačiau ir brangiausia.

Stabilumas ir jautrumas priklauso nuo plūdės korpuso. 


Kai plūdė yra nardinama, tai plūdės jautrumas priklausys nuo korpuso formos ir vandens pasipriešinimo į jį.

Plūdės stabilumas yra tada, kai plūdė išsilaiko tiesiai veikiant papildomiems faktoriams: vėjui, bangavimui ir kita. Taigi renkantis plūdes pats svarbiausias aspektas būtų plūdės stabilumas. Kuo žemiau yra traukos centras, tuo stabilumas būna didesnis arba kitaip šnekant: kuo plūdės kilis ilgesnis, tuo ji stabilesnė.

Žvejybiniai pašarai gali būti sumaišomi augalinės ir gyvūninės kilmės priedais, tačiau tai daroma ne visada. Jeigu žuvis yra gaudoma vandens paviršiuje, tai gyvūninės kilmės priedai dažniausiai išvis yra nenaudojami. Jeigu žuvis yra gaudoma srovėje, tai dažniausiai yra naudojami grynieji augalinės ar gyvūninės kilmės pašarai. O kai žuvis yra gaudoma šaltoje srovėje, tai pašariniai rutuliai turi būti gana lipnūs, o vanduo, su kuriuo maišoma žemė, gali būti kiek pasūdytas.

Žvejybiniuose pašaruose būna patrauklaus aromato, kuris ir privilioja greičiau žuvis.

Žvejybinius pašarus galite rinktis konkrečiai rūšiai gaudyti arba universalų, tinkantį visoms žuvims.

Turint žvejybinę dėžę, krepšį labai patogu yra susidėti žūklės reikmenis ir nešiotis kur žvejosite. Skyriai ir skyreliai įveda tvarką ir greitesnę paiešką reikalingų daiktų žvejyboje metu.

Žvejybinės dėžės, krepšiai yra gaminami iš tokių medžiagų, kurioms susitepus lengvai nusiplauna, išsiplauna, yra lengvos ir kita.

Taip pat žvejybinė dėžė, krepšiai turi būti patogūs naudojimui: lengvai ištraukiami padėklai, patikima skląstis, užtrauktukai lengvai atsitraukinėjantis ir kita.

Žvejo įrankius sudaro – nerūdijančio plieno replės, svarstyklės, kelioninė rūkykla, žuvų aptikėjas, rapala ir kita.

Turint visą komplektą žvejo įrankių, galėsite būti ramus, kad žvejybos metu nieko nepritrūksite, o ir sau žvejybą palengvinsite, pagreitinsite, apsaugosite savo sveikatą ir kita. Pavyzdžiui apsauginiai nagai (rapala) žvejybai ant ledo yra skirti tam, kad įlūžus į vandens telkinį, su nagų pagalba kuo greičiau išsiropštumėte. Nagai susineria vienas į kita, o virvė yra reguliuojamo ilgio. Na, o turint pavyzdžiui svarstykles galėsite pagautas žuvis iš kart pasverti ir pasidžiaugti pagautu žvejybos metu grobiu. Na, o turint kelioninę rūkyklą, tai galėsite ne tik džiaugtis pagautu grobiu, bet ir ragauti, skanauti jau išrūkytą, paruoštą žuvį.

Aprangą ir avalynę žvejybai sudaro - žvejybinės striukės, žvejybinės kelnės, bridkelnės, žvejo kombinezonai, kostiumai, žvejo kepurės, pirštinės, žvejybiniai apatiniai rūbai, žvejybiniai džemperiai, liemenės, žvejo avalynė, akiniai ir kita.

Žvejybinės striukės, kelnės, bridkelnės, kombinezonai, kostiumai yra gaminami atsparūs vandeniui ir vėjui, iš specialios ir tvirtos medžiagos, taip pat vandeniui gali būti atsparūs užtrauktukai, medžiagos kvėpuojančios ir kita.

Renkantis žvejybinę striukę, kelnes, bridkelnes, kombinezoną, kostiumą reikia atsižvelgti į jų patogumą, lengvumą, spalvą ir kita.

Taip pat labai patogu, kai striukė, kelnės, kombinezonas ir kita turi keletą įvairių kišenių, nes galima susidėti būtiniausius žvejybai ir ne tik daiktus.

Žvejybinių striukių, kelnių, kombinezonų ir kita modeliai yra labai paprasti, platesni, tačiau čia kur kas yra svarbiausios kitos savybės, tai yra praktiškumas, neperšlampamumas, šiluma, komfortas ir kita. Žvejybinių striukių, kelnių, kombinezonų ir kita šiluma ir kitos savybės yra svarbios ypatingai žiemą, kai orai gali būti šalti, vėjuoti, kritulingi ir kita.

Taigi renkantis žvejybinę striukę, kelnes, kombinezoną ir kita reikėtų kreipti dėmesį ne į estetinę rūbo išvaizdą, o į patogumą, šilumą, komfortą ir kitas savybes.

Žvejybiniai džemperiai, liemenės taip pat yra gaminami iš tokių medžiagų, kurios greitai pašalina drėgmę nuo kūno ir išlaiko jį šiltą ir sausą. Termo drabužiai yra gaminami šiek tiek storesni, kad užtikrintų maksimalią šilumą šaltomis dienomis.

Žvejybiniai akiniai yra reikalingi tam, kad apsaugotų akis nuo UV spindulių, vandens, vėjo, atspindžių, veido ir akių sužalojimo ir kita.

Žieminės žvejybos įrankius sudaro žieminės meškerės, žvejybos vėliavos, žieminės ritės, ledo grąžtai, rankų šildytuvai ir kita.

Poledinė žūklė, tai toks žvejybos būdas, kai žvejai mėgėjai arba sportininkai žuvis iš po ledo gaudo blizgutėmis, avižėlėmis, plūdinėmis meškerėmis ir kita. Taip pat žvejai mėgėjai žiemos metu mėgsta gaudyti plėšrias žuvis skrituliais arba vėliavėlėmis.

Žūklaujant ant ledo žvejai privalo laikytis atsargumo priemonių. Esant -10 °C temperatūrai vieną žmogų (sveriantį 100 kg) išlaiko ne plonesnis kaip 7 cm ledas. Patikimas ledas yra skaidrus ir žalsvo arba melsvo atspalvio. Jei ledas baltas (pieno spalvos) – jis nepatikimas. Grupę žmonių (-10 °C) išlaiko 15 cm ledas.

Taip žvejai turėtų žinoti, kad žvejojant ant ledo turi su savimi turėti kirvį arba peikeną. Su jais galima patikrinti ledo tvirtumą. Taip pat žvejai savo žvejybinėje dėžėje turėtų turėti bent 10 metrų virvę su nedideliu svarmeniu.

Taigi ruošiantis į poledinę žvejybą reikia su savimi turėti ir žvejybinę dėžę. Jos dažniausiai būna pagamintos iš lengvo metalo arba nestoros faneros, stačiakampės formos, kurioje meškeriotojai laiko žiemines savo meškeres, masalus, samtelius bei pagautą laimikį. Žvejybinę dėžutę žvejyboje galima naudoti ir kaip kėdutę.

Žiemą plūdinėmis meškerėmis yra gaudomos karpinės žuvys. Žvejojant ežeruose ir užtvankose yra naudojamos nesudėtingos meškerės. Taip pat dažniausiai tam yra naudojamas 0,10 -0,12 mm valas (gaudant karšius gali būti storesnis – 0,14 mm). Na, o kabliukas yra parenkamas atsižvelgiant į naudojamo masalo dydį. Žieminė meškerė nuo vasaros meškerės skiriasi tuo, kad čia yra naudojamos mažesnės plūdės ir lengvesni svareliai. Plūdės slankiojančios arba stacionarios yra naudojamos atsižvelgus į žūklės vietos gylį. Tada valo gale yra rišamas kabliukas, kiek aukščiau jo tvirtinamas svarelis ir plūdė. Tokiomis meškerėmis tvenkiniuose ir ežeruose gaudomos kuojos, raudės, karšiai, rečiau ešeriai. Žvejojant upėse naudojamos kitokios konstrukcijos plūdinės meškerės. Prie storesnio (0.14 -0.16 mm) pagrindinio valo atsižvelgiant į srovės stiprumą rišamas atitinkamas svarelis. Per 5 – 8 cm nuo jo rišamas plonesnio valo pavadėlis, kurio ilgis gali būti nuo keliolikos iki kelių dešimčių cm ilgio. Viršuje tvirtinama plūdė. Žiemą gaudant žuvis plūdine meškere rekomenduojama jas jaukinti.

Sterkai, lydekos, vėgėlės dažniausiai yra gaudomos žvejybos vėliavėlėmis.

Vėliavėlė - 30 -35 cm ilgio medinė lazdelė prie kurios yra pritvirtinta nedidelė ritė valui suvynioti. Vėliavėlės apatinis lazdelės galas yra nusmailinamas, kad būtų galima meškerę įstatyti į specialiai tam išskirstą skylutę. Na, o prie viršutinės vėliavos dalies yra pritvirtinama atitinkamo ilgio spyruoklinė viela su nedideliu ryškaus (dažniausiai raudonos spalvos) audeklo. Tada viela užkabinama už ritės rankenėlės. Ir taip spyruoklinė viela padeda išlaikyti gyvą žuvelę norimame gylyje. Kai užkimba žuvis vėliavėlė išsitiesina ir praneša žvejui, kad yra kibimas.

Kuojos ir ešeriai masalui yra naudojamos gaudant vėliavėlėmis lydekas. Jeigu žiemą norite pagauti lydekas, tai vėliavėlės yra statomos netoli nuo pakrantės nendrių, nuleidžiant gyvą masalą į 1 arba 3 metrų gylį. Na, o gaudant vėgėles vėliavėlės statomos arčiau statesnių užtvankų krantų.

Kokybiški grąžtai leis lengvai pragręžti bet kokio storio ledą.

Taigi jeigu nežinote kokias žvejybos prekes pasirinkti, Jums visada gali padėti šios srities specialistas, konsultantas.

Žvejybos prekes būtų geriausiai pirkti iš patikimų gamintojų, kurie garantuoja kokybę, ilgaamžiškumą ir kita.

Žvejybos prekes galite greitai išsirinkti ir užsisakyti tiesiog internetu, nes čia galite rinktis iš plataus asortimento, nereikia gaišti laiko važinėjant į parduotuves, galima sutaupyti pinigų ir laiko, nereikia rūpintis papildomu transportu ir kita.