Velosipēdi

Jei nusprendėte įsigyti dviratį arba pasikeisti senąjį, tuomet turbūt jau spėjote pasimesti siūlomame šių transporto priemonių asortimente. Dviratis – ekologiška transporto priemonė, kurią teisingai išsirinkus, jums nereikės išleisti galybės pinigų jos priežiūrai ir taisymui. Tereikia sau atsakyti į kelis elementarius klausimus ir drąsiai žygiuoti į parduotuvę.

Kam jūs naudosite dviratį?

Visiškai skirtingi dviračiai reikalingi važinėjant į darbą, turistinius žygius, artimiausią parką. Ir visiškai kitoks aparatas bus reikalingas profesionaliam sportininkui, kuris planuoja dalyvauti aukšto rango varžybose. Štai, žemiau pateikiami dviračių tipai, jų panaudojimo sritys bei pagrindinės ypatybės.

Kalnų dviračiai

Šie dviračiai skirti važinėti kalnuotom vietovėm ir bekelėm. Pavarų skaičius nuo 18 iki 27.

Kalnų dviračio vairas tiesus, platus, o tai  palengvina vairavimą važiuojant minkštu gruntu. Stabdžių bei pavarų rankenėlių konstrukcija leidžia akimirksniu perjungti pavaras bei stabdyti, neatitraukiant rankų nuo vairo. Dviračio rėmas bei visa įranga pritaikyta atsižvelgiant į įvairiausias galimas trasas: važiavimas per akmenis, minkštą gruntą, balas, smėlį, purvą. 

Turistiniai dviračiai

Turistiniai dviračiai tinka daugumai  kelionių, kur yra keliai ir takai: išvykos į gamtą, turistiniai žygiai dviračiu ar  kasdieninės kelionės į darbą.

Lyginant su plentiniais, turistiniai turi didesnį pavarų diapazoną, žymiai stipresnius ratlankius; vairas klasikinis, yra ragai, iškyša aukšta, išnešimas trumpas.

Bazė ilgesnė, šakės kampas nuolaidesnis – tai daro dviratį stabilesnį. 

Plento dviračiai

Plento dviračiai yra ypatingai sportiški ir greiti. Juose naudojami 28 colių ratai su siauromis padangomis. Šie dviračiai skirti ilgam ir greitam važiavimui plentu. Šiuos dviračius renkasi sportininkai ir tie, kurie mėgsta greitą ir intensyvų važiavimą.

Hibridiniai dviračiai

Šiais dviračiais  galima važiuoti praktiškai visur, išskyrus ypač sunkiai pravažiuojama bekele. Hibridiniai dviračiai daugumą ypatybių paveldėjo iš kalnų dviračių. 28 coliu ratai  leidžia plente jaustis žymiai geriau, nei su kalnų dviračiu.

BMX dviračiai

BMX dviračiai skirti atlikinėti įvairiems triukams. Šie dviračiai turi labai tvirtą rėmą ir kitus komponentus. Šie dviračiai turi papildomas kojų atramas, į viršų išriestą vairą, labai plačius ratus. Perkant tokius dviračius reikia labai tiksliai pasirinkti dviračio geometriją, nes tai turės įtakos atliekamų akrobatinių triukų sėkmei. Tai labai sparčiai jaunimo tarpe populiarėjanti dviračių rūšis.

Miesto dviračiai

Šie dviračiai yra skirti važinėti kieta danga. Dažniausiai jie naudojami važinėjimui miesto gatvėse arba kietu vieškeliu. Ratai gali būti dvejopi - 26 ir 28 colių. Išskirtinė šių dviračių savybė - patogi sėdėsena. Jie turi patogesnius, platesnius balnelius, sėdima beveik stačiai. Dažnai prie jų tvirtinami krepšiai pirkiniams, veidrodėliai ar kiti mieste reikalingi priedai.

Ką lemia dviračio kaina?

Pagal dviračio kainą galite suprasti ar tai kokybiškas daiktas. Tiesa, nereikėtų orientuotis vien į kainą, svarbu atkreipti dėmesį ir į jo gamintojus. Jei firma užsiima dviračių gaminimu ne vieną dešimtmetį, tuomet galite tikėtis, kad dviratis nesubyrės po pirmojo mėnesio. Jei pastebite ant dviračio įvairius ryškiaspalvius lipdukus ar rėkiančius užrašus „Super“  „Double Power“ ir panašius, tuomet labai gali būti, kad tai tik pigi kopija. Pagalvokite, ar nors viena save gerbianti įmonė skelbsis gaminanti „super“ daiktus ir savo gaminio įvaizdį supaprastins iki blizgančių lipdukų? Todėl, jei norite tikrai kokybiško dviračio, jums teks išleisti bent jau šešis šimtus litų.

Koks dviratis man tinkamas?

Dviratį turite atsakingai rinktis pagal savo ūgį ir svorį. Tai daug svarbiau nei iš kokios medžiagos jis pagamintas ir kokia jo komplektacija.  Todėl parduotuvėje nebijokite dviračių išbandyti. Nėra vienos aiškios formulės kaip galima tiksliai paskaičiuoti, koks dviratis Jums tinkamas. Dviračio tinkamumas labai individualus dalykas, nes nors ir būdami vienodo svorio ir ūgio, turime skirtingus laikysenos įpročius, rankų ilgį ir,svarbiausia, važiavimo stilių. Rinkdamasis tą vienintelį – turite būti įsitikinęs, kad ant sėdynės jausitės patogiai ir visiškai kontroliuosite važiavimą.

Rėmo aukščio nustatymas

Lygioje vietoje atsistokite taip, kad viršutinis rėmo vamzdis būtų tarp kojų. Išmatuokite atstumą nuo tarpkojo iki vamzdžio. Plento dviračiui šis atstumas - 25-75 mm. Kalnų dviračiui -100-200 mm.

Švaistiklių ilgis

Švaistiklio ilgiai klasikinių plento dviračių rėmams: 54 cm ir mažesnio aukščio rėmams, švaistiklis turi būti 170 mm ilgio; 55-61 cm - 170-172 mm; 62 cm - 172.5-175 mm. Kalnų dviračiui švaistiklio ilgis turi būti 2.5-5 mm ilgesnis nei plento. Jei Jūsų koja sąlyginai trumpa, tai ir švaistiklis reikalingas kiek trumpesnis.

Balnelio aukščio nustatymas

Žemiausiame taške koja turi būti tiesi. Viršutiniame taške šlaunis turi būti lengvai palinkus arba horizontali.

Balnelio horizontalumo nustatymas

Balnelio horizontalumas užfiksuojamas tokiu būdu: švaistikliui esant horizontalioje padėtyje - vertikali linija, pravestas nuo kelio sąnario nedidelio išsikišimo turi eiti per kojos piršto sąnarį, kuris turi būti tiksliai ant pedalo ašies. Nesistenkite pedantiškai to siekti. 20-30 mm paklaida neturės didesnės reikšmės. Žmonėms, kurių kojos gana ilgos, kelio sąnarys bus gerokai priekyje pedalo ašies.

Balnelio plotis

Daugelis dviratininkų neįvertina balnelio pločio parinkimo svarbos. Neteisingai parinktas balnelio plotis gali sukelti rimtų problemų: pritrynimai, skausmai dubens srityje ir t. t. Mažai kas žino, kaip teisingai nustatyti atstumą tarp sėdmenų. Jo negalima tiksliai išmatuoti liniuote. Medicinos mokslų daktaras V. Belickis rekomenduoja savo metodą. Pripilkite pilną dubenį smėlio, pastatykite šį indą ant kėdės ir atsisėskite į smėlį. Smėlyje liks atspaudas. Išmatuokite atstumą tarp pačių giliausių įspaudų, kurias paliko sėdmenys. Dabar Jūs pasiruošęs tinkamai pasirinkti balnelį.  

Jei ketinate dalyvauti lenktynėse balnelis turėtų būti aukščiau už vairą 50-100 mm.

"Agresyviam turizmui" - 20 - 60 mm.

Lengviems pasivažinėjimams - tame pačiame lygyje su vairu ar net žemiau.

Vairo iškyšos ilgis

Vairo iškyšos ilgis - gana sunkiai nustatomas. Deja, nėra net paprastos formulės, kaip apskaičiuoti šį atstumą. Jis priklauso nuo važiavimo stiliaus, anatominių lenktynininko ypatybių, įpročių ir t. t. Vieninteliu patarėju gali būti tik Jūsų nuomonė ir patirtis. Kuo Jūsų važiavimo stilius agresyvesnis, intensyvesnis, tuo sėdėsena žemesnė. Tuo metu alkūnės turi būti lengvai sulenktos (niekada negali būti visiškai tiesios), raumenys lengvai atpalaiduoti.

Ką pravartu žinoti apie dviračių detales

Padangos. Padangų būna labai įvairių. Jos skiriasi kokybe, pločiu, armavimo medžiaga ir protektoriaus piešiniu. Renkantis  reikia įvertinti sąlygas, kuriomis jūs važinėsite. Ko bus daugiau – asfalto ar grunto, akmenų, smėlio ar purvo. Optimalios padangos, keliaujant Lietuvos klimato sąlygomis, yra vidutinio pločio (1,9 – 2,0), ne labai grubios, bet ir ne „slik“ tipo. Jei keliaujame gerais keliais, padanga gali būti siauresnė, raštas švelnus ar net „slik“ tipo. Arba net turinti ištisinį takelį padangos viduryje - tai sumažins pasipriešinimą ir triukšmą, važiuojant geru plentu. Jei vyrauja minkštas, smėlėtas gruntas – geriau kai priekinio ir galinio rato padangos raštas skirtingas. Norint įveikti smėlio ruožą , naudokite ypač plačias padangas (protektoriaus raštas nėra labai svarbus).

Dviračio rėmas. Labai svarbu yra tinkamai pasirinkti rėmą. Esant nepatogiam rėmui gali kilti įvairių problemų: skauda įvairios kūno vietos, neteisinga geometrija apsunkina valdymą. Rėmo medžiagos pasirinkimas – tai kiekvieno individualus reikalas. Titaninis rėmas yra daug pranašesnis už aliumini, bet jo kaina yra daug didesnė. Rėme būtinai turi būti tvirtinimo taškai: Bagažinėms; purvasargiams; gertuvės laikikliui. Reikėtų vengti stereotipo, kad aliuminio rėmas nėra remontuotinas tiek aliuminio, tiek plieniniai rėmai yra remontuojami, esminis skirtumas tas, kad aliuminio remontui reikalinga speciali suvirinimo įranga.

Ratlankiai. Ratlankiai būna viengubi, dvigubi ir daugiasieniai. Jei jus nesate ekstremalaus važinėjimo mėgėjas, jei nevažinėjate i žygius, jei jūsų svoris ne 100 kg ir daugiau, tai ramiam pasivažinėjimui asfaltu pakaks ir viengubu ratlankių. Visais kitais atvejai ratlankiai turi būt tik dvigubi arba daugiasieniai.

Įvorės. Pigios nekasetinės įvorės, neapsaugotos nuo purvo gerai nesisuks ir ilgai netarnaus. Ne užilgo teks jas keisti, o tai padaryt irgi ne pats mažiausias darbas. Vienintelė paguoda, kad įvorė akimirksniu nesugenda taip, kad visiškai nebeįmanoma važiuoti. Pirmiausiai atsiranda klibėjimas, pašaliniai garsai. Tai reiškia, kad dar yra galimybių sėkmingai parvažiuoti namo. Pigūs gamintojai labai taupo naudodami pačias paprasčiausias įvores. Dvigubas ratlankis ir pigi įvorė naujokui sudaro tvirtumo įvaizdį, bet reikia žinoti, kad įvorė negali būti silpnesnė už ratlankį . Dvigubo ratlankio ir nekasetinės įvorės suderinamumas negalimas-byrės įvorė. Kasetinės įvorės, jau ir rimtai susidėvėjusios dar gali išlaikyti ne viena šimtą kilometrų. Įvores ir ratlankius jungia stipinai. Pigus stipinai greit surūdija, o sriegio netikslumai neleidžia gerai ištiesinti rato. Paprasti cinkuoti stipinai bijo drėgmės ir druskų. Stipinų byrėjimas-nemalonus gedimas, ypač užpakalinio rato dešiniosios pusės, kada tenka nuiminėti žvaigždes.

Šarvas. Tai tas vamzdelis, į kurį veriami visi trosai. Žinomi gamintojai supranta jų svarbą, pavarų ir stabdžių tikslumui, ir netaupo jų sąskaita. Prastą pavarų veikimą didžia dalimi sąlygoja ne komponentai, bet šarvai ir trosai, kuriuos pakeisti taip pat nemažas darbas ir išlaidos.