Fireplace, sauna stoves

Kokią šildymo sistemą rinktis 

Pradėti reikėtų nuo pastato apšiltinimo. Tik gerai apšiltintas ir sandarus būstas su pažangia ventiliacija gali būti šildomas minimaliomis sąnaudomis. Šildymo sistemos pasirinkimui dažnai didelę įtaką turi sklypo vieta bei dydis, t.y. ar dujofikuota vietovė, kaip giliai yra geoterminiai vandenys, ar užtenka sklypo ploto geoterminio šildymo lauko kolektoriui išvedžioti, kokio galingumo elektros įvadas sklype ir kt.
Kitas klausimas - kokio lygio komforto norėtumėte, tiksliau, kokio norėtumėte komforto ir mokamos už tai kainos santykio: 

• Ar rudenį įjungę šildymo sistemą norite iki pavasario nesirūpinti apšildymu? 
• Ar galite skirti kelias minutes savo laiko šildymo sistemos priežiūrai ir aptarnavimui, kad sutaupytumėte? 

Dar keletas klausimų, kurie padės apsispręsti dėl šildymo sistemos: 

• Ar jus tenkina radiatorinė šildymo sistema, ar pirmumą teikiate grindinei šildymo sistemai? 
• Ar norite turėti vieną šildymo sistemą, ar ir rezervinę? 
• Kiek ploto gyvenamąjame būste norėtumėte skirti katilinei, jei apskritai noretumėte? 

Jeigu pasirinkote granulinį katilą

1) Granuliniai katilai automatizuoti.

Šiuolaikiniai granuliniai katilai autonomiškai dirba nuo 1 iki 7 parų, priklausomai nuo galingumo ir granulių talpos. Šią sistemą paprasta valdyti nustatant norimą patalpų temperatūrą. Kai kurių gamintojų, tokių kaip PALAZZETTI, katilai pasižymi tokiomis savybėmis kaip automatinis uždegimas (mygtuko paspaudimu, o ne degtukais); galimybė nustatyti skirtingus krosnelės darbo laiko režimus kiekvienai savaitės dienai; palaikoma pastovi nustatyta patalpos ir vandens temperatūra; paprastas krosnelės valdymas LCD skaitmenine panele; granulių kiekio jutiklis; GSM valdymo blokas, skirtas krosnelei įjungti ir išjungti telefonu ar SMS žinute ir kt.

2) Nereikalauja papildomos patalpos-katilinės.

Yra galimybė pasirinkti katilą pritaikytą stovėti vietoj židinio gyvenamoje erdvėje arba pagalbinėse patalpose (išskyrus garažą).

3) Švarus šildymosi būdas.

Sudeginus 100 kg granulių, lieka apie 1 kg pelenų (pastoviai šildantis, pelenų talpyklą užtenka išpilti kartą per savaitę ar dar rečiau). 

Granuliniai katilai pasižymi ypatingai plačiu galios reguliavimo diapazonu. Tai reiškia, kad jie gali visiškai užgesti ir vėl automatiškai užsikurti atsiradus šilumos poreikiui. Reikia atkreipti dėmesį, kad šiuo atveju galima kuo įvairiausia komplektacija (pageidautinas kaitinimo elementas automatiniam startui ir pan.). Pagal konstrukciją šiuos katilus galima suskirstyti į dvi rūšis: specializuotus katilus su įmontuotu granuliniu degikliu ir katilus su savarankiškais įstatomais degikliais. Šių katilų kaina yra maždaug 1,5-2 kartus didesnė už tradicinius katilus, skirtus deginti malkoms ir anglims.

Specializuotuose granuliniuose katiluose granulės tiekiamos iš apačios sraigtu į degiklį. Jų trūkumai: užsiteršus sraigtui ar jo kanalui dažnai nusukamas apsauginis pleištas; jei granulės pradeda degti (smilkti) sraigto kanale, jos užgesinamos vandeniu - vėliau sunku būna išvalyti sraigto kanalą. Jų privalumai: pigesni už granulinius katilus su savarankiškais įstatomais degikliais.

Katilų su savarankiškais įstatomais (įmontuojamais) degikliais privalumai yra šie: universalumas - degiklį galima įmontuoti praktiškai į bet kokio tipo kietojo kuro katilą (nuo ketinio, anglinio iki dujų generacinio); granulių tiekimo sistema neleidžia patekti liepsnai į granulių tiekimo sraigtą (sraigtas granules tiekia aukščiau degiklio, į kurį jos pačios laisvai krenta apie 1 m). Jų trūkumai: truputį brangesnis (priklauso nuo komplektuojamo katilo) už specializuotą granulinį katilą.

Granulinio katilo automatinis kūrenimo proceso valdymas toks pats komfortabilus kaip ir dujinio ar skysto kuro. Eksploatacijos metu granulinių degiklių priežiūrai skiriama tiek pat laiko kaip ir skysto ar dujinio kuro: vienkartinis profilaktinis valymas šildymo sezono pabaigoje. Pelenus išvalyti pakanka kartą per savaite – dvi ar net  rečiau. Kuro talpa, priklausomai nuo dydžio, papildoma kas savaitę, mėnesį arba sezoną! Taigi pagrindinė tokio perėjimo prie šildymosi granulėmis priežastis: patogumas, nauda, taupymas ir socialinė atsakomybė aplinkos apsaugos požiūriu.  

Granulės - kas tai? 

Granulės gaminamos iš įvairios biomasės: medienos pjuvenų, medžio drožlių, saulėgrąžų lukštų ir kitų produktų, kuriuos naudojant tausojama aplinka. Biomasė yra sumalama, išdžiovinama ir supresuojama į 6 mm diametro (ar kitokio diametro) cilindro formos mažus gabaliukus. Granulės yra visiškai ekologiška medžiaga, jų gamybai nėra naudojamos jokios papildomos medžiagos. Granulės gali būti deginamos degikliuose, krosnyse, katiluose, židiniuose ir kituose šildymo prietaisuose.

Iš granulių gaunama galia: 4,8 - 5 kWh / kg arba 18 -20 MJ / kg,

Granulės – tai visiškai ekologiškas kuras, kuris nekenkia aplinkai, nes šio kuro sudėtyje yra minimalus kiekis sieros ir azoto junginių. Degdamos jos beveik neišskiria šių junginių. Be to degdamos medienos pjuvenų granulės išskiria "neutralų" kiekį anglies dvideginio, t.y. mediena išskiria tiek CO2, kiek buvo suvartota jos augimo metu (uždaras anglies mainų ratas).