Pasiūlymai
Populiariausios prekės

Plieno lakštų panaudojimas stogams dengti

Plono plieninio lakšto – lakštinio plieno – panaudojimo stogams tradicijos ateina gilios praeities. Lakštinio plieno kaip stogo dangos privalumai visada buvo lengvumas, labai geras formavimas, atsparumas šalčiui ir galimybė pagaminti iš jo sandarų stogą. Šie privalumai taip pat paaiškina, kodėl įvairių paviršiaus formų plieninių stogų pasirinkimas toks platus: stogai iš valcuotos skardos, stogai iš mažų plieninių plokštelių ir šiuo laiku įvairūs stogai iš profiliuotos skardos. Lakštinis plienas be apsaugos išorės aplinkoje nėra ilgaamžis, greitai jį pradeda veikti korozija. Šį trūkumą kompensuoja plieninio lakšto paviršiaus padengimas apsauginiu sluoksniu. Senovėje plieninius stogus smalavo, todėl gerai prižiūrimi jie gali išsilaikyti iki šių dienų. Tačiau plieniniai stogai plačiau paplito po to, kai buvo atrasta lakštinio plieno padengimo cinko sluoksniu technologija. Cinkuoto lakštinio plieno veikimo principas paprastas: skarda leidžia formuoti norimos formos ir sandarumo stogą, cinko sluoksnis apsaugo ją nuo korozijos. Apsauginis cinko efektas neamžinas, šis metalas irgi koroduoja. Tačiau palyginus su lakštiniu plienu cinkas koroduoja keliasdešimt kartų lėčiau, tai daugiausia priklauso nuo aplinkos agresyvumo (pvz., kas supa medžiagą – kaimo ar miesto aplinka). Iš to išeina, kad kuo storesnis cinko sluoksnis, tuo patvaresnis plieninis stogas. Tačiau su tuo susijęs vienas nemalonus pašalinis poveikis – kuo storesnis cinko sluoksnis, tuo brangesnis plieninis stogas. Greičiausiai, būtent dėl to pašalinio poveikio praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje nedaug kas galėjo leisti sau turėti cinkuoto plieno stogus, kurių ilgaamžiškumu mes šiandien grožimės. Plieninių stogų dažymo technologijos nebuvo pakankamai išvystytos, todėl vienintelis būdas suteikti plieniniam stogui patvarumo buvo uždėti cinko sluoksnį, labai storą ir brangų.
Laikui bėgant išsivystė dažymo technologija, ir cinkuotus plieninius stogus pradėjo perdažyti. Dažų sluoksnis suteikdavo stogui pageidaujamą atspalvį, jis apsaugodavo cinko sluoksnį nuo korozijos. Tokiu būdu lakštinis plienas turėjo dvigubą apsaugą; žinoma, dažų sluoksnį reikėdavo po kurio laiko atnaujinti – veikiant išorės sąlygoms gaunamas cinkuoto lakštinio plieno sukibimas su dažais nesiekė aukščiausios klasės, dažai tuo metu irgi nebuvo tobuli. Jiems tobulėjant nusistovėjo šiuolaikinių plieninių stogų sukūrimo pagrindinės taisyklės: plieninis stogas susideda iš trijų sluoksnių: lakštinis plienas užtikrina pageidaujamą paviršiaus formą ir dangos sandarumą; cinko sluoksnis apsaugo lakštinį plieną nuo korozijos; ir dažų sluoksnis kartu apsaugo nuo korozijos ir leidžia išgauti pageidaujamą paviršiaus atspalvį.
Šiandien kokybiški plieniniai stogai gaminami iš 0,45–0,7 mm storio lakštinio plieno. Storesnis plieno lakštas – 0,6–0,7 mm – kaip medžiaga labiau tinka stogams iš valcuotos skardos. Stogas iš valcuotos skardos turi pakankamai didelius lygius skardos paviršius, storesnė medžiaga padeda išvengti banguotumo ir skardos raitymosi. Profiliuotiems stogams labiau tinka plonesnis lakštinis plienas; profiliavimas daro plieno paviršių kietesniu ir pašalina raitymosi pavojų. Medžiagos iš profiliuotos skardos su išilgine linija (pvz. trapecinės ar bangos formos skersinio pjūvio) storis turi būti 0,5–0,6 mm, lakštinio plieno storis profiliuotos skardos su paviršiaus raštu, būdingu gabalinėms stogų dangoms (medžio lystelės, akmenys ir pan.), gamybai – 0,5 mm. Aukščiau minėtiems plieniniams stogams taip pat tiks ir 0,45 mm storio medžiaga, tačiau 0,4 mm aiškiai bus per plona, ir stogas bus „skystas“, neturės pakankamo formos stabilumo. Kaip minėta ankščiau, patvarumas ir tinkamas plieninio stogo paviršiaus atspalvis išgaunamas cinkuojant ir dengiant specialiu dažų sluoksniu. Šiuo laiku lakštinio plieno paviršius jau gamykloje dengiamas dažų sluoksniu, iki to, kai iš jo pradės formuoti stogą. Tokie dažai efektyviai apsaugo lakštinį plieną ir cinko sluoksnį, todėl šiandien cinko sluoksnis daug plonesnis, negu praėjusio amžiaus pirmojoje pusėje, paprastai jis yra 20 ar 25 mikrometrų.
Gaminant šiuolaikinius plieninius stogus naudojami įvairūs paviršiaus dažai (liaudies dažnai vadinami plastikais; vis tik tikras jų pavadinimas – polimerinė paviršiaus danga), ir renkantis ir perkant plieninį stogą būtina atsižvelgti į jų skirtumus. Dažų atspalvis dažnai toks pat, tačiau cheminė sudėtis ir atitinkamai stogo ilgaamžiškumas skirtingi. Pav., šiaurės kaimynų plieno gamybos koncernas – Rautaruukki, kurio gaminamą lakštinį plieną kaip žaliavą naudoja daugelis suomių, švedų, lietuvių (Rannila Lietuva”) plieninių stogų gamintojų ir pardavėjų, siūlo keturių skirtingų tipų dažų dangą. Šie keturi tipai – Pural, PVDF, matinis poliesteris ir poliesteris. Padengti Pural arba PVDF plieniniai stogai yra aukščiausios kokybės ir labiausiai ilgaamžiai; padengti matiniu poliesteriu plieniniai stogai priskiriami prie vidutinių stogų, ir poliesteris apibūdinamas pakankamai aukšta kokybe. Dažų danga atnaujinama po tam tikrų laikotarpių, tuo užtikrinamas plieninio stogo ilgaamžiškumas. Tam sukurti tinkami dažai ir darbo instrukcijos. Dengtą Pural arba PVDF plieninį stogą rekomenduojama pirmą kartą perdažyti po 25–35 metų po įrengimo, stogą su poliesteriu ar matiniu poliesteriu – po 10–20 metų. Reguliariai prižiūrint plieninį stogą mes išgausime eksploatavimo laikotarpį – su Pural arba PVDF – 50–70 metų, su poliesteriu ar matiniu poliesteriu – 30–40 metų. Apatinę nurodytų laikotarpių ribą lemia labiau agresyvi aplinka ir tamsesnių spalvų atspalviai, viršutinę – mažiau agresyvi aplinka ir šviesesnių spalvų atspalviai. Planuojant padengtų dažais plieninių stogų ilgaamžiškumą buvo atsižvelgta į bendrąjį namo eksploatavimo laikotarpį. Jeigu apskritai individualus namas moraliai pasensta ir techniškai amortizuojasi per 40–50 metų, tai ir stogui nėra prasmės užtikrinti ilgesnį eksploatavimo laikotarpį.
Iš aukščiau aprašyto trijų sluoksnių ir pagaminto gamykloje lakštinio plieno gaminami šiuolaikiniai plieniniai stogai, kaip valcuojami statybos aikštelėje klasikiniai stogai iš valcuotos skardos, plieniniai Rannila Classik tipo stogai, taip ir stogai iš profiliuotos skardos. Plieninio stogo privalumai – tai pirmiausia aukštos kokybės žaliava, stogo paviršiaus forma – greičiau subjektyvaus skonio klausimas. Tradicinis valcavimas ir profiliavimas negadina lakštinio plieno, ir naujos paviršiaus formos plieninių stogų sukūrimas daugiau priklauso nuo vartotojų pageidavimų ir skonio.
Ypatingais atvejais šiandien naudojamas lakštinis plienas, kuris nepadengtas dažų sluoksniu, o tik cinkuotas. Tokį pasirinkimą galima laikyti tinkamu, jeigu tarp gamyklos pasiūlymų nėra namo savininko pageidaujamo atspalvio; todėl stogo dengimas cinkuota skarda ir jos vėlesnis perdažymas šiuo atveju yra vienintelis sprendimas. Toks sprendimas gali būti pagrįstas ir tada, kai namo savininkas pageidauja labai taupyti pinigus ir todėl sąmoningai pasirenka greitai susitepantį stogą su sąlyginai trumpu eksploatavimo laikotarpiu (pvz., įprastas 20 mikrometrų storio cinko sluoksnis vidutiniškai užterštoje miesto aplinkoje išlaiko apie 15–20 metų).